Zefyras yra daugiametis augalas, kuris tūkstantmečius buvo naudojamas virškinimo, kvėpavimo ir odos problemoms gydyti. Dėl moksliškai įrodytų savybių jis yra nepakeičiamas daugelio šiuolaikinių vaistų, skirtų kosuliui, gerklės skausmui ir virškinamajam traktui gydyti, sudedamoji dalis.
Zefyro aprašymas ir pagrindinės savybės
Gerai žinomo zefyro (Althaea officinalis), dar vadinamo vaistiniu zefyru, baltuoju dedešvu, jaučio margučiu ir zefyru, tėvynė yra Europa ir Šiaurės Afrika. Žolė yra daugiametis vaistinis augalas, randamas vietose, kuriose yra daug drėgmės, žemiau 1000 metrų virš jūros lygio. Jo gydomąsias savybes daugiausia lemia jo sudėtyje esančios gleivinės medžiagos, kurių didžiausias kiekis yra šaknyse.
Pirmieji įrašai apie zefyro, kaip gydomosios priemonės, naudojimą datuojami IX amžiuje prieš Kristų, kai senovės graikai jį naudojo nuo žaizdų ir gerklės skausmo. Iš jo minkštimo pagamintas tepalas buvo populiari priemonė danties skausmui ir bičių įgėlimui malšinti. Vėlesniais šimtmečiais zefyrų panaudojimo medicinoje spektras labai išsiplėtė. Arabų gydytojai iš susmulkintų lapų ruošė kompresą uždegimui malšinti, romėnai atrado, kad jis turi puikų vidurius laisvinantį poveikį, o viduramžių pradžioje juo buvo gydomi nuo skrandžio skausmų iki plaučių problemų ir nemigos.
Daugiau nei prieš 2000 metų senovės egiptiečiai naudojo zefyro šaknis, gamindami saldžius skanėstus, skirtus dovanoti dievams, ir vaišinti faraonus ir jų palyda. Arabai juos naudojo gamindami tam tikrų rūšių chalvą. XIX amžiuje prancūzų virėjai ėmė plakti minkštimą su cukrumi, kad pagamintų purius saldainius – užsienyje populiarių zefyrų pirmtakus. Tačiau sulčių išgavimo procesas buvo gana sunkus ir palaipsniui buvo pakeistas želatina.
Zefyro šaknų poveikis sveikatai
→ Palaiko virškinamąjį traktą – šaknyse esančios gleivinės medžiagos sudaro apsauginį virškinamojo trakto organų sluoksnį, turintį stiprų raminamąjį, priešuždegiminį ir karminacinį poveikį. Jie taip pat apsaugo stemplę nuo skrandžio sulčių, kurios sukelia rėmenį ir refliuksą, tekėjimo atgal. Dėl savo priešuždegiminių savybių gleivės nuramina sudirgusias gleivines ir žarnyno lygiuosius raumenis, padeda natūraliai atstatyti bet kokią žalą.
→ Padeda gydyti kosulį, peršalimą ir gerklės skausmą – zefyro šaknis taip pat padeda sumažinti viršutinių kvėpavimo takų problemas. Gleivės padengia gerklę ir mažina dirginimą bei skausmą. 2018 metais atliktas mokslinis tyrimas rodo, kad zefyras ypač efektyviai malšina sausą kosulį. Remiantis ankstesniais tyrimais, jis taip pat labai padeda gydyti peršalimo, bronchito ir kitų kvėpavimo takų ligų sukeltą kosulį.
→ Padeda palengvinti įvairias odos problemas – Nustatyta, kad zefyro šaknų ekstraktas skatina fagocitozę ir deguonies radikalų bei leukotrienų išsiskyrimą iš neutrofilų granulocitų. Citokinų sekrecija – interleukinas-6 ir naviko nekrozės faktorius-alfa (TNF-α) – turi stiprų priešuždegiminį poveikį, todėl žolė padeda palengvinti egzemos, psoriazės, dermatito, vabzdžių įgėlimų ir nudegimų simptomus.
Zefyro šaknyse esančios veikliosios medžiagos taip pat turi skausmą malšinantį ir diuretikų poveikį, padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, gerina kraujo lipidų profilį palaiko širdies sveikatą.
Vartojimo būdas:
Vyresniems nei 18 metų suaugusiems: 2 kapsulės per dieną, geriausia valgio metu.